Iš aukštų kalnų tu nusileidi,
Su vėju šaltu ir brėkšma akyse.
Tu trepteli kojyte ir avys ima šokti,
O piemenys tau pritaria linksma linksma daina.
Tavo atvaizdas kalnuos aukštuos išspaustas
Ir pripiltas saulės.
Tau apdarus pasiuvo paukščiai,
O grot išmokė tamsūs debesys.
Taip paprastai su pypke tu atsisėdi,
Iliuzijas nubrauki lengva lengva ranka.
Sakai – pažiūrim, kaip atrodo Begalybė,
Argi svarbu, kad aš esu žalia?
PINGVINAI
Vaikščioja čionai pingvinai,
Visi yra jie žali.
Iš dangaus čia lyja blynais,
Nieks nebūna alkani.
Ožkos su barsukais pliurpia,
Kiškiai šoka su varlėm,
Anarchistai sau svajoja
Apie meilę su žvaigždėm.
Trys iliuzijų valdovai
Kuria liaudžiai filmukus,
Ir Čiapajevas skrajoja
Pasidaręs sau sparnus.
Tokie yra nutikimai
Šitoj pasakų šaly,
Iš dangaus čia lyja blynais,
Nieks nebūna alkani.
SAULĖ TEKĖJO IR LEIDOS
Sudėtas iš mažų gabaliukų stiklas
Lyg šiltas lietus žliaugė veidu.
Veidas buvo nugairintas pietų saulės
Ir palaido gyvenimo.
O saulė tekėjo ir leidos,
Mėnesiai slinko dangum,
Andalūzijos saulėgrąžos lenkė prinokusias galvas,
Ir ragino eiti toliau.
Keleiviai dalino citrinas
Ir piešė ant marškinėlių,
Frederika nenorėjo daryti masažo,
Aš buvau mažas, iš toli, nepažįstamas.
O saulė tekėjo ir leidos,
Mėnesiai slinko dangum,
Andalūzijos saulėgrąžos lenkė prinokusias galvas,
Ir ragino eiti toliau.
Po alyvmedžiais, eukaliptais ir mėtom
Su Peteriu rūkėm dmt ir keliavom
Po vietas, kur retai užklysta bastūnai,
Po vietas, kur retai užsuki ir tu.
O saulė tekėjo ir leidos,
Mėnesiai slinko dangum,
Andalūzijos saulėgrąžos lenkė prinokusias galvas,
Ir ragino eiti toliau.
Vėjas pūtė šaltas, pavargęs,
Prie Cabo Sao Vincente švietė keli žiburiai,
Vėjas ir dulkės – štai kuo pavirs mūsų kaulai,
Ir štai kuo pavirsim mes visi.
O saulė tekės ir leisis,
Mėnesiai slinks dangum,
Andalūzijos saulėgrąžos lenks prinokusias galvas,
Ir ragins eiti toliau.
TARAKONAS
Ropinėja tarakonas
Toksai mažas ir gražus.
Būna, kad užkliūna kojos
Ar kas užpurškia nuodų.
Betgi šitaip nesibaigia
Tas gyvenimas puikus,
Juk pasauly šiukšlių krūvos,
Kalnas pūvančios mėsos.
Ir mikrobės, tos jo draugės,
Ištiesia jam rankeles,
Iš nuodų iššaudžia tvarstį,
Šliukšteli vandens jam ant galvos.
Tarakonas nesibaigia,
Nors jo kojos likę trys,
O iš pilvo kyšo žarnos –
Tuoj atgal jas susikįš.
Uždainavęs seną giesmę,
Jis pašoka iš ugnies,
Kad ir kur mirtis jį kviestų,
Jis ten neis, nor jį ir sviesk.
ŽYDUKAI
Ant mažų langučių
Sėdi mažos nimfos,
Groja muziką gėlių.
Jei tau padainuotų,
Jei tau padainuotų,
Viskas suskambėtų mažu varpeliu.
Iš dangaus spalvoto
Krinta margas lietus,
Žydai valgo košę,
Metai puikūs bus.
Jei iš jų paimtum tris rutuliukus,
Mestum apsisukęs – metai puikūs bus.
Keletas jų vaikšto, suka sau ratus,
Jei tau padainuotų – metai puikūs bus.
Iš dangaus spalvoto
Krinta margas lietus,
Žydai valgo košę – metai puikūs bus.
Is it wicked not to care? Frances Chang's layered, strange experimental pop recalls Lisa Germano in its pursuit of meaning in a sad world. Bandcamp New & Notable Jun 2, 2022
